uolektinis

uolektìnis, -ė adj. (2) [K], I, NdŽ, KŽ; Sut, N, P.Skar, FrnW 1. kuris uolekčio ilgumo ar platumo: Uolektinius lydžius gaudėme rš. Pirmu pentinų nežinoję, bet, pradėjusys su vokyčių meldžionimis kariauti, įtiekė sau ir pentinus uolektinius, kurius šiandien dar gal rasti tos gadynės karės kapūse S.Dauk. 2. susijęs su matavimu uolektimis: Uolektinė ir sąšlavinė rinkliavos rš.